Šiuo metu Europos Komisija yra parengusi projektą – “Europos konvencija dėl gyvulių, laikomų žemės ūkio reikmėms, apsaugos”. Projekte yra numatomos rekomendacijos domestikuotų triušių gerovei užtikrinti. Akcentuojama, kad laikymo sąlygos veisiant veislinius triušius ir pramoninius yra skirtingos: turi būti naudojami skirtingi narveliai veislinėms patelėms ir mėsinių veislių triušiams, kailiniai triušiai taipogi pasižymi specifinėmis laikymo sąlygomis. Pagal rekomendacijas taip pat pateikiami minimalūs ploto paskaičiavimai skirti triušių patelėms ir patinams, siekiant užtikrinti funkcionalią erdvę.

Vienas iš akcentuotinų klausimų – tai penimų triušių laikymo rekomendacijos:
     1. Po atjunkymo vada turi pasilikti veisimo narve kiek galima ilgiau.
     2. Skerdimui skirti triušiai, bet dar nesubrendę, negali būti apgyvendinti atskirai.
     3. Aptvaras turi apimti ir plotą uždengtą atitinkamu kraiku.

Daugelio ES šalių atstovai sutinka, kad ateityje triušių gerovės reikalavimų gerinimui reikėtų supaprastinti taikomas taisykles, teisės aktus, kurie daugeliu atvejų sunkiai suprantami ūkininkams ar triušių augintojams, ir diegti geresnį teisinį reguliavimą. Būtina siekti, kad ES politika būtų nukreipta tiek gyvūnų gerovės, tiek susirgimų rizikos mažinimui, tiek ir ligų profilaktikai. Taip pat pagal galimybes remti biologinės saugos priemonių naudojimą triušininkystės ūkiuose.

Žemės ūkio rūmų specialistų tvirtinimu, žmonės, norėdami imtis ko nors naujesnio, dažnai susiduria su elementariausių žinių stoka: nuo ko pradėti, kur gauti sėklos ar veislinį gyvulį, kur realizuoti produkciją ir t. t. VšĮ „Europos projektai“ konsultantai kiekvieną žmogų, planuojantį užsiimti veisline triušininkyste, konsultuoja, suteikia visą reikalingą informaciją, rengia verslo planus kreditui gauti. Taip pat yra pasirašomos ilgalaikės triušių supirkimo sutartys tarp triušių augintojų ir įmonės, todėl žmonėms, auginantiems triušius pagal mūsų siūlomą technologiją, „neskauda galvos“ dėl jų realizacijos.

Pasaulyje kasmet pagaminama 1,2 mln. tonų triušienos. Intensyviai auginant triušius gaunama 675 000 t., o ekstensyviai – 525 000 t. mėsos. Pagal pagaminamos triušienos kiekį rinkoje lyderiauja Italija (100 000 t.), šiek tiek mažiau pagamina Prancūzija, Ispanija, Vokietija (40 000 t.). Italija ir Prancūzija kasmet importuoja apie 20 000 t. triušienos. Vokietijoje 10 proc. triušienos gaunama iš profesionalių veislinių triušių auginimo įmonių, 20 proc. importuojama, o 70 proc. iš individualių triušių augintojų, t.y. mažų fermų. Iš išsivysčiusių šalių daugiausia triušienos per metus suvartoja maltiečiai (8,9 kg/gyv), italai (5,7 kg/gyv), ispanai  (3,2 kg/gyv). Tuo tarpu Lietuva – trečia nuo galo, vienam gyventojui per metus tenka tik 200 gramų triušienos, nors būtent ši mėsa yra labai vertinga ir sveika, pagal baltymų kiekį ir kokybę ji kur kas vertingesnė už kiaulieną ar jautieną, joje labai mažai riebalų ir cholesterolio.

Pasaulyje yra išvesta apie 300 triušių veislių, o Europoje auginama apie 70 veislių. Vieni triušiai auginami mėsai, kiti – dėl kailių, treti tinka ir tam, ir tam. Be to, yra ir dekoratyvinių ilgaausių. Auginant triušius mėsai, yra galimi du auginimo variantai: ekstensyvus ir intensyvus. Ekstensyvų triušių auginimą mes rekomenduojame tiems, kurie juos augins savo poreikiams. Tuo tarpu prekiniai ūkiai triušius auginti turėtų intensyviai, nes toks auginimas yra kur kas pelningesnis.
Auginant intensyviai, efektyviau naudojami narveliai, mažesnės fermos valdymo išlaidos ir laiko sąnaudos, todėl skerdienos kilogramo pagaminimo išlaidos sumažėja apie 56 proc. (nei auginant ekstensyviai).
Pats didžiausias triušininkystės pliusas yra pati gyvūnų mėsa, kuri yra labai sveika, dietinė ir maistinga. Antra, vidaus rinka yra praktiškai tuščia. Triušiai labai greitai užauga, o jų šėrimo ir auginimo technologija labai paprasta. Jie šeriami mūsų šalyje pagamintais ekologiškais ir nebrangiais pašarais, todėl sumažėja įvairių ligų pavojus. Kartu triušininkystės plėtra didina kaimo (ir ne tik) gyventojų užimtumą ne tik šioje šakoje, bet ir augalininkystėje, nes išauga pašarų poreikis.

Vienas iš minusų Lietuvoje yra tai, kad iki šiol neišplėtota veislinė triušininkystė. Tai stabdo prekinių konkurencingų triušių fermų kūrimąsi. Be to, brangūs kreditai stabdo šios (kaip, beje, ir kitų) šakos plėtrą. O pirkėjus ypač gąsdina iki 40–50 proc. prekybininkų uždedamas antkainis, kuris padaro triušieną ne kiekvienam įperkamą. Taip pat dar trūksta ir reklamos apie sveiką ir dietinę triušieną. Negerai ir tai, kad nepalanki teisinė aplinka stabdo įvairių kooperacijos formų plėtrą.
Pasaulyje siaučiant ekonominei krizei nuosavą verslą pradėti labai sunku, o kaimo vietovėse - sunkiau keleriopai. Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos labai mažos. Tačiau vis dėlto galima pasiūlyti išeitį žmonėms, kurie neturi specialių žinių apie gyvulininkystę, bet nebijo naujovių. Jie gali pradėti pelningą, daug investicijų nereikalaujantį, nuosavą verslą. Nei amžius, nei išsilavinimas, nei socialinė padėtis praktiškai neturi beveik jokios reikšmės – šiuo verslu gali užsiimti paaugliai, studentai, pensininkai, namų šeimininkės, bedarbiai, neįgalieji, mokslininkai, etc. 
 
Koks tas verslas? Girdėjote tokį posakį: „Dauginasi kaip triušiai“? Pabandykime tai iliustruoti skaičiais. Viena triušio patelė per metus gali atvesti 4–5 vadas, kiekvienoje po 8–14 triušiukų, vadinasi biomasė padidėja net iki 40–50 kartų. Tokie prieaugio tempai negirdėti nei vienoje gyvulininkystės šakoje. Šiuo metu triušienos paklausa daug kartų didesnė už pasiūlą, todėl konkurencijos triušininkystės rinkoje Lietuvoje praktiškai nėra.

Mūsų siūlomą modernią triušių auginimo technologiją sukūrė mokslininkas I. Michailovas iš Sankt-Peterburgo prieš 30 metų, tačiau tik pastarąjį dešimtmetį tai bandoma įgyvendinti pramoniniu mastu. Lietuvoje ši efektyvi triušių veisimo technologija taip pat nuosekliai ir kryptingai vystoma jau trečius metus. Minifermos, kuriose veisiami triušiai, turi didelius pranašumus – joms nereikia jokių patalpų, triušiai gyvena gryname ore, esant temperatūrai nuo + 30º iki –40º laipsnių. Ir dėl to, kad ventiliacija yra natūrali, triušiai nekvėpuoja savo ekskrementų kvapų prisotintu oru, todėl mėsa ir kailis tampa nepalyginamai geresni, lyginant su senuoju būdu auginamų žvėrelių (tuo paneigiamas mitas, kad triušiena turi specifinį kvapą). Triušius galima auginti net mieste ar kolektyviniame sode. Turėdami tik vieno aro žemės sklypelį galite sutalpinti 16 minifermų, kuriose gali gyventi daugiau kaip 400 triušių. Vienas žmogus be ypatingų pastangų gali prižiūrėti iki 100 tokių minifermų, nes jas užtenka apžiūrėti vieną kartą per savaitę. Ypač reikia prižiūrėti, kad nepritrūktų vandens. Minifermoje auginamų triušių nereikia skiepyti, nes triušės maitina triušiukus pienu, jie įgyja imunitetą. Per 3 mėnesius triušiukai užauga iki 3 kg ir daugiau. Jie šeriami kviečiais, miežiais ar ekologiškais kombinuotaisiais pašarais. Šiuo metu pašarų kaina nėra didelė. Sparčiai auginamas triušis per keturis mėnesius užauga iki 4 kg, per šį laiką suėsdamas tik apie 14 kg kombinuotųjų pašarų ir 7 kg šieno, tam iš viso reikia išleisti apie 15 litų.

Informacijos priemonėse gausu informacijos apie parduodamus veislinius triušius. Labai daug pasiūlymų pirkti dekoratyvinius triušiukus, kurių kaina nuo 25 iki 60 litų. Tačiau gerai paieškojus, galima būtų rasti ir greitai augančių mėsinių veislių triušių: Kalifornijos, Vienos mėlynųjų ir baltųjų, Naujosios Zelandijos raudonųjų arba baltųjų, Belgijos milžinų, prancūzų avinų. Yra ir kitų gerų, sparčiai augančių veislių triušių. Deja, pavieniai augintojai sunkiai išlaiko veislės grynumą, todėl geriau veislinius triušius pirkti iš specializuotų fermų. Tačiau sėkmės priežastis ne triušių veislės, o mūsų siūloma veisimo ir auginimo technologija. Beje, šiose patentuotose minifermose galima auginti ir dekoratyvinių veislių triušiukus gyvūnų mylėtojams.

Kadangi mūsų šalyje ši triušių auginimo technologija pradėta taikyti neseniai, tai ir informacijos lietuvių kalba apie tai yra labai mažai. Prie informacijos trūkumo prisideda ir tai, kad sėkmingai vykdantys veiklą žmonės dėl visiems suprantamų priežasčių nelinkę per daug reklamuotis. Daugiau informacijos apie šią auginimo technologiją galite rasti interneto tinklapiuose rusų kalba: www.fiakro.ru , www.rabbit.ru , arba tiesiog Google paieškoje surinkę  frazę – „Акселерационное кролиководство“


Straipsnį parengė
Darius Malinauskas